agurklė

Agurklės priklauso vienmečiams agurklių šeimos žoliniams augalams. Augalas mėgsta drėgną dirvą, praturtintą humusu, pasižymi dideliu atsparumu šalčiui.

Vėlyvą rudenį į dirvą įberiama 200 kilogramų kalio druskos ir superfosfato vienam hektarui. O agurklės sėklos sėjamos anksti pavasarį. Prieš pat sodinimą į dirvą įpilama amonio salietros (apie 150 kg/ha). Sodinant reikia laikytis tam tikrų parametrų: plotis tarp eilių turi būti apie 60 cm, o sodinimo gylis – apie 2 cm. Tokiu atveju į vieną hektarą pasėjama apie 40 kg sėklų.

Agurkų žolės priežiūra yra visiškai paprasta. Užtenka purenti, palaistyti, supurenti dirvą ir pašalinti piktžoles.

Derlius nuimamas šviežių lapų pavidalu dar prieš pasirodant stiebui su žiedais. Gėlės renkamos vėliau, taip pat plačiai naudojamos kulinarijoje.

Agurklės yra vienas iš naudingų augalų, naudojamų medicininiais tikslais. Šviežiuose augalo lapuose yra daug kalio, įvairių rūgščių, vitaminų ir maistinių medžiagų.

Džiovinta arba šviežia žolė naudojama odos ligoms, sąnarių reumatui gydyti, taip pat kaip lengvas vidurius laisvinantis vaistas.

Agurklės lapų ir žiedų nuovirai ramina nervų sistemą, padeda nuo kosulio. Šį augalą rekomenduojama įtraukti į racioną sergant įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, sergant kepenų, inkstų, kraujagyslių sistemos, tulžies pūslės ligomis, sergant miokardo infarktu ir kitais negalavimais.

Dėl švelnaus sūraus skonio ir malonaus šviežių agurkų kvapo žolė naudojama alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamyboje, taip pat konditerijos pramonėje.