Avinžolė (medinė utėlė)
Gamta mums suteikė milžiniškus turtus – mineralų, gražių kraštovaizdžių, gyvūnų, augalų ir kitų didelių vertybių. Vaikščiodami po mišką net nesusimąstome, kad po mūsų kojomis gali slypėti ne tik gėlės, žolė ar krūmai, o labai vertingos priemonės, saugančios mūsų pačių organizmą nuo įvairių pavojingų ligų. Vienas iš tokių vaistų yra avinžolė.
Turinys:
Avinžolės aprašymas
Avinžolė – gvazdikų šeimos žydintis augalas. Jis auga ir vystosi kelerius metus ir labai retai būna metinis. Avinžolės žiedai savo išvaizda panašūs į ramunėlių. Žiedlapiai balti. Vaisiai atrodo kaip uždara sferinės arba kiaušinio formos kapsulė.
Pagrindinis augimo vieta Šiam augalui būdingas šaltas ir vidutinio klimato klimatas. Tačiau kitos avinžolės rūšys dėl savo prisitaikymo sugebėjo apsigyventi visose kitose klimato zonose ir gali būti aptinkamos bet kuriame žemyne.
Avinžolė, kaip atskira rūšis, yra žolinis piktžolių augalas, kurio labai sunku atsikratyti dėl to, kad jis vidutiniškai gali daugintis iki penkiolikos tūkstančių sėklų, kurios gali išlikti ramybės būsenoje iki penkerių metų ir šiuo laikotarpiu pasireikšti. .Tačiau nereikėtų pamiršti, kad be neigiamų savybių avinžolė turi ir nemažai naudingų savybių, kurios naudojamos liaudies medicinoje.
Kalbant apie gyvavimo ciklą, šis augalas auga tik vienerius metus. Išvaizda pateikiama taip:
- Iki dešimties centimetrų ilgio išsišakojęs stiebas
- Lapai kiaušiniški
- Gėlės yra žvaigždės formos su baltais žiedlapiais
- Vaisiai yra pailgos kapsulės su sėklomis formos
- Žydėjimas vyksta nuo gegužės iki rugsėjo
Iš šio augalo mūsų protėviai išmoko nuspėti orą. Jeigu gėlė nepakilo, o jo žiedlapiai linkę į žemę, tuomet artimiausiu metu reikėtų sulaukti lietaus. Šis modelis yra susijęs su moksliškai įrodytu faktu, ty augalas labai jautriai reaguoja į oro drėgmę, kuri pradeda smarkiai didėti prieš prasidedant krituliams.
Surinkimas ir paruošimas
Dėl savo naudingų savybių avinžolė aktyviai naudojama liaudies medicinoje kaip vaistas. Tačiau norint pasinaudoti gamtos dovanomis, jas reikia kruopščiai rinkti. Pagrindiniam vaistiniam komponentui paruošti naudojama viršutinė žalia augalo dalis, o rinkimas atliekamas tik žydėjimo laikotarpiu.
Nuėmus avinžolės derlių, vyksta džiovinimo procesas. Surinkta medžiaga turi būti patalpinta vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo šviesos ir drėgmės. Po džiovinimo žolė susmulkinama ir dedama į stiklainį, kad nepatektų drėgmė. Augalo surinkimą ir pavertimą vaistiniu komponentu lemia naudingų savybių augalai ir jų komponentai, įskaitant:
- Vitamino C
- Vitaminas E
- Vitaminas K
- Karotinas
- Magnis
- Varis
- Geležis
- Kobaltas
- Triterpeniniai saponinai
- Įdegio elementai
- Alkaloidai
- Flavonoidai
- Lipidai
- Eteriniai aliejai
Vitaminas C stimuliuoja apsauginį organizmo barjerą, padidindamas raudonųjų kraujo kūnelių koncentraciją organizme. Gerėja medžiagų apykaita ir sulėtėja oksidacinis procesas (stabdo fizinį senėjimą). Užtikrina nepertraukiamą antinksčių veiklą, kad gamintų atitinkamus hormonus. Padeda palaikyti natūralų cholesterolio kiekį organizme ir normalią smegenų veiklą.
Vitaminas E yra neatsiejamas vaiko fizinio vystymosi elementas. Apsaugo nuo vėžio ir stiprina imuninę sistemą. Be to, vitaminas E turi jauninantį poveikį, lėtina senėjimo procesus, taip pat yra koronarinės širdies ligos profilaktikos priemonė. Jis naudojamas kaip fizinio aktyvumo stimuliavimo ir nėštumo proceso normalizavimo priemonė.
Vitaminas K yra neatskiriama kraujo krešėjimo sudedamoji dalis, stiprina kraujagyslių sieneles ir kaulinį audinį. Dalyvauja formuojant širdies raumens ir plaučių audinius, taip pat energiją normaliam viso organizmo funkcionavimui.
Karotinas stiprina visus širdies ir kraujagyslių sistemos elementus ir apsaugo nuo insulto. Kita naudinga savybė yra imunostimuliuojantis poveikis kovojant su patogeniniais mikroorganizmais. Apsaugo nuo moterų urogenitalinės sistemos vėžio ir valo organizmą nuo kenksmingų medžiagų.
Magnis veikia raminamai ir teigiamai veikia nervų sistemą, mažina per didelį dirglumą ir susijaudinimą. Be to.Dalyvauja DNR sintezėje ir audinių regeneracijoje, leidžia organizmui pasisavinti gyvybiškai svarbius vitaminus B ir C, taip pat užtikrina tinkamą kaulinio audinio vystymąsi.
Varis užtikrina fermentų ir baltymų sintezę, dalyvauja hemoglobino, raudonųjų kraujo kūnelių ir leukocitų gamyboje. Padeda aprūpinti visus organizmo audinius geležimi ir kitomis naudingomis medžiagomis.
Geležis, kaip ir bet kuri kita itin svarbus mikroelementas, vaidina svarbų vaidmenį. Jis yra neatskiriama hemoglobino ir atitinkamo baltymo susidarymo dalis, palaikanti deguonies tiekimo į visas organizmo ląsteles procesą, dalyvauja audinių augime ir energijos apykaitoje. Be to, geležis būtina normaliam nervinių impulsų perdavimui ir imuninės sistemos ląstelių formavimuisi.
Kobaltas, nepaisant savo neigiamų savybių, vaidina ne mažesnį vaidmenį nei geležis. Dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, turi raminamąjį poveikį, skatina kaulinio audinio vystymąsi. Be to, kobaltas dalyvauja DNR ir RNR sintezėje, normalizuoja kasos veiklą, stiprina imuninę sistemą ir neleidžia atsirasti piktybiniams navikams.
Kitos medžiagos (taninai, triterpenai, alkaloidai ir kt.) ramina nervų sistemą, atpalaiduoja, malšina uždegimus.
Avinžolė liaudies medicinoje
Avinžolės, kaip vaisto, atradėjas – S. Kneippas. Jis ištyrė šį augalą ir sugebėjo išleisti jį į apyvartą, naudodamas šias procedūras:
- Gydant plaučius kaip minkštiklį
- Pašalina pykinimą ir vėmimą
- Hemorojaus gydymas
- Inkstų ir šlapimo pūslės uždegimų ir navikų gydymas
- Paspartinti žaizdų gijimą
Sumaišius su avinžolėmis, gysločiais ir asiūkliais viename nuovire, jis padeda palengvinti akių ir gretimų audinių uždegimą bei pagerinti regėjimą. Šiaurinės ir šiaurės vakarinės Rusijos bei Baltarusijos gyventojai avinžolėmis gydo hipovitaminozę, kepenų ir inkstų ligas, stabdo kraujavimą ir hemoptizę, taip pat kaip vidurius laisvinantį ir šlapimą varantį vaistą akmenims formuotis Urogenitalinėje sistemoje. Ruošdami koncentruotus nuovirus, šiaurės gyventojai malšina galūnių patinimą ir mažina skausmą dėl išvaržos. Ir tai dar ne visos ligos, su kuriomis kovoti padeda avinžolė.
Priemonės nuo avinžolės
Naudojama avinžolė vaistiniams nuovirams ruošti ir tinktūros. Tam naudojama džiovinta viršutinė žalia augalo dalis. Maža sauja praskiedžiama verdančiu vandeniu penkių šimtų mililitrų tūryje ir infuzuojama tris dienas. Po paruošimo tinktūra geriama keliais mažais gurkšneliais tris kartus per dieną. Tuo pačiu metu galima palengvinti ūminį uždegimą, normalizuoti hormonų lygį ir visus ciklinius procesus organizme.
Išoriniam naudojimui nuoviras naudojamas kompreso ar losjono pavidalu. Pirmiausia reikia sudrėkinti nedidelį skudurėlį ir uždėti ant odos pažeidimo vietos. Tada sudrėkintą skudurą reikia pritvirtinti sausu tvarsčiu, kuris bus atskirtas plastikiniu maišeliu.
Užtepus tvarstį galima eiti miegoti, o ryte jį nuimti, kad būtų išvengta tolesnio dirginimo. Po kelių dienų bus pastebimas teigiamas poveikis, o po savaitės bus pašalinti visi odos pažeidimai.
Avinžolė yra ne tik augalas, bet ir didžiulės gydomosios galios šaltinis, kurį reikia naudoti protingai ir atminkite, kad natūralios priemonės yra daug veiksmingesnės nei sintetiniai analogai. Tačiau nepamirškite, kad prieš pradėdami vartoti, turėtumėte pasikonsultuoti su patyrusiu specialistu, kuris padės išvengti šalutinio poveikio ir pasiekti norimą efektą.
Vaizdo įrašas apie avinžolės naudojimą salotoms gaminti:
Įdomi informacija apie daržovių sodą
