Kininė slyva – mums nauja kultūra

Kol kas kininė slyva mūsų soduose ir dvaruose dar reta. Tai mums nauja kultūra ir ne visi apie tai žino. Tuo tarpu labai atsparus šalčiui (atlaiko žiemas iki -50 laipsnių šalčio) ir gerai auga ne tik vidurinėje zonoje, bet ir Urale, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Šiam medžiui reikia šviesios vietos, derlingos dirvos ir saikingo laistymo. Už rūpestį jis padėkos, pirma, gražiu žydėjimu, ne blogesniu nei populiariosios sakuros, ir, antra, skaniais vaisiais.

Pats medis žemas, sferine besidriekiančia laja. Šios slyvos lapai pailgi, o vaisiai labai sultingi, skanūs ir ryškūs (mėlyni, geltoni arba raudoni). Kininė slyva pražysta labai anksti, kol ant jos nepasirodo lapai. Iš kiekvieno pumpuro išauga net trys žiedai, rezultatas – nuostabus sniego baltumo medis, o jei to nenorėsite, jį pamilsite, o nuo tokio grožio jūsų nuotaika pagerės. Augalas ne tik toks gražus, bet ir duoda nuostabius vaisius, atsparus ligoms ir kenkėjams.

Deja, ne visada pavyksta apdulkinti, nes medžiui žydint bitės skraido retai. Bet jei apdulkinimas bus sėkmingas, vaisių bus daug, jie tiesiog prilimpa prie šakų, tvirtai prispaudžiami vienas prie kito. Ši slyva pradeda duoti vaisių antraisiais metais po pasodinimo. Jo sferiniai vaisiai vartojami švieži, iš jų verdamos uogienės, uogienės, gaminamas vynas. Stebėkite medžio šaknies kaklelį.Kadangi jis nėra labai prisitaikęs prie vidurinės zonos sąlygų, kaklas gali tapti jautrus, o tai kartais lemia medžio mirtį.