Česnako žemės ūkio technologija

Česnakai yra savotiškas žmogaus draugas, nes yra nepaprastai naudingas mūsų sveikatai. Česnakai specifinio skonio, viso pasaulio šefai ir šeimininkės jį naudoja kaip puikų sriubų, mėsos patiekalų, vištienos prieskonį. Ši kultūra pasižymi gydomosiomis savybėmis, todėl česnakai plačiai naudojami liaudies ir tradicinėje medicinoje daugeliui negalavimų ir ligų gydyti.

Česnakuose gausu natrio, kalio, magnio, kalcio, vitaminų B, C, D, fitoncidų, eterinių aliejų, sieros ir fosforo rūgščių, todėl jį galima pamatyti bet kuriame vasarnamyje. Česnakų auginimo technologija yra gana paprasta.

Česnakų auginimo paslaptys yra šios:

• šiai kultūrai reikėtų parinkti priesmėlio ir priemolio dirvas;
• geri česnako pirmtakai yra agurkai, cukinijos, moliūgai, pomidorai, žaliųjų kopūstų pasėliai;
• blogi pirmtakai – svogūnai, česnakai;
• vieta turi būti gerai apšviesta;
• česnakai mėgsta organines trąšas, tačiau reikia laikytis saiko, nes mėšlo ir azoto trąšų perteklius gali sukelti stiprų lapų augimą ir pakenkti svogūnėliui;
• išbarsčius trąšas, reikia iškasti dirvą.

Česnakus grubiai galima suskirstyti į žieminius ir pavasarinius. Žieminiai česnakai sodinami spalio pradžioje, lysves jiems reikia paruošti likus maždaug 3 savaitėms iki sodinimo. Žieminiams česnakams sodinti parenkama kokybiška medžiaga – dideli ir vidutinio dydžio svogūnėliai, kurie 3 dienas prieš sodinimą suskirstomi į skilteles. Prieš sodinant dantis galima pamirkyti vandenyje.

Vasariniai česnakai derlingumu nusileidžia žieminiams, tačiau skirtingai nei pirmieji, geriau laikomi. Vasarinių česnakų agrotechnologija panaši į žieminių česnakų, o prinokusių svogūnėlių derlius nuimamas nudžiūvus apatiniams lapams, tai nutinka apie rugpjūčio pabaigą.