Kaip pasodinti kaštoną, kad vaisius išaugtų į visavertį medį
Kaštonas yra vidutinio dydžio medis iš bukų šeimos.
Auga vidutinėse platumose, mėgsta šilumą ir vidutinio klimato sąlygas. Gražiai besiskleidžiantis vainikas ir žvakės formos žiedynai lemia medžių sodinimas parkuose ir alėjose palei kelius.
Kaštonai dauginami sėklomis, sodinami ir daigais, ir vaisiais. Medis yra atsparus šalčiui ir nėra nerimtas dėl oro grynumo, todėl gerai auga net greitkeliuose.
Turinys:
- Kaip pasodinti kaštoną iš vaisiaus
- Kaip pasodinti kaštoną iš sodinuko
- Kaip tinkamai prižiūrėti pasodintą kaštoną
- Kaštonų pritaikymas ir gydomosios savybės
Kaip pasodinti kaštoną iš vaisiaus
Ankstyvą rudenį sunokstančių kaštonų sėklos ar vaisiai taps puikiais daigais, jei jie bus teisingai pasodinti į žemę. Kaip ir pats augalas, jo vaisiai nėra pretenzingi ir gerai dygsta.
Tačiau labiausiai jie mėgsta išplautas priemolio chernozem dirvas. Kaštonų sėklas galite sodinti rudenį ir pavasarį, pažvelkime į jas atskirai. kaip sodinti kaštoną šiais laikotarpiais.
Pasodinti kaštoną iš vaisiaus rudenį
Prinokę vaisiai, nukritę nuo medžio, surenkami, dedami į dėžutę ir užberiami smėliu. Po to dėžutė dedama į šaltą vietą.
Tai gali būti rūsys arba šaldytuvas. Apytikslis tokio poveikio temperatūros režimas yra apie +6 laipsniai. Vaisių grūdinimas atliekamas per dvi savaites. Pasirinkus sodinimo dieną, dirvoje daromos vagos ir gausiai laistomos.
Vaisiai sodinami iki 6 cm gyliu ir 12-14 cm vienas nuo kito. Tada lengvai pabarstykite žeme ir uždenkite sausa žole ar lapais. Tokia pagalvė padės vaisiams lengviau ištverti šaltą žiemą. Pavasarį belieka išretinti daigus, paliekant pačius galingiausius.
Kaip pavasarį pasodinti kaštoną iš vaisių
Sodinant pavasarį, rudenį surinkti vaisiai turėtų peržiemoti, o pavasarį nukristi į derlingą dirvą. Bet kad iš jų išaugtų kokybiški daigai, sėklas reikėtų laikyti tam tikromis sąlygomis.
Sulenkti į dėžutę ir pabarstyti smėliu siunčiami į rūsį visai žiemai. Likus 5-6 dienoms iki sodinimo, sodinamoji medžiaga išimama iš dėžės ir panardinama į šiltą vandenį. Tai padės embrionui greitai susiformuoti ir sudygti. Dirva paruošiama kaip rudeniniam sodinimui.
Atsižvelgiant į šiuos du būdus, reikia pažymėti, kad spyruoklinis metodas yra paklausesnis. Juk rudens vaisius gali pažeisti graužikai ar šalnos.
Kaip pasodinti kaštoną iš sodinuko
Kaštonų sodinimas nuo sodinuko, turėtumėte žinoti, kad aplink jį, 3 metrų atstumu, neturėtų augti jokie kiti medžiai ar krūmai. Priešingu atveju negalėsite grožėtis gražia, prabangia karūna ir gauti aukštos kokybės vaisių.
Sodinimui galite naudoti tiek vienmečius, tiek dvejų, trejų ir penkerių metų augalus. Paruošiame duobę, kurios ilgis, gylis ir plotis turi būti ne mažesnis kaip 60 cm, o iš iškastos žemės, pridėto humuso, smėlio ir trąšų darome mišinį, kuriuo vėliau apibarstysime šakniastiebį.
Iškastos duobės dugną 12-14 cm uždengiame drenažu iš skaldos arba akmenukų ir smėlio. Paruoštą žemės-humuso mišinį užpilkite ant drenažo ir gausiai palaistykite.
Po to sodiname sutankindami dirvą. Ant paviršiaus darome pylimą, natūralaus susitraukimo metu jis po kurio laiko prilygs žemės paviršiui.
Baigus sodinti augalą palaistyti kambario temperatūros vandeniu. Augimo proceso metu prie sodinukų reikėtų pastatyti atramą, kad pučiant stipriam vėjui ir esant blogam orui jie nelūžtų.Taip kaštonus galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį.
Kaip tinkamai prižiūrėti pasodintą kaštoną
Kad medis pilnai augtų ir vystytųsi, reikia specifinė priežiūra. Iš karto pasakykime, kad tai nebus našta, nes pats kaštonas yra nepretenzingas.
Vasarą tai reiškia kasmėnesinį kamieną supančios dirvos purenimą ir laistymą. Jei krituliai yra reguliarūs, tada sodinukams nereikia papildomo vandens tiekimo, nes jie turi plačią šaknų sistemą, galinčią ištraukti drėgmę iš žemės gelmių.
Naudojant organinį kompostą ir vienkartinį laistymą universalia trąšų kompozicija, kurią galima įsigyti bet kuriame sodo skyriuje, šakniastiebiai ir visas medis bus gerokai pamaitinti.
Šią procedūrą geriau atlikti ankstyvą pavasarį. O gražios plataus vainiko susidarymą palengvins viršutinių medžio šakų nugenėjimas iki ketvirtadalio viso ilgio.
Kaštonų pritaikymas ir gydomosios savybės
Be estetinio įkvėpimo ir kaštono naudojimo kraštovaizdžio dizainui, jis valgomas, naudojamas tradicinėje ir liaudies medicinoje gydymui, taip pat naudojamas kaip kosmetikos gaminiai nuovirų ir kaukių plaukams ir odai pavidalu.
Tačiau prieš svarstydami naudingas kaštono savybes, turite žinoti šio medžio klasifikaciją.Jų yra keletas tipų, tačiau visus tipus galima suskirstyti į dvi: arklinius ir kilminguosius.
Pirmasis turi daug naudingų savybių, o antrasis naudojamas kaip maistas.
Arklio kaštonas turi analgetinių, antitrombozinių ir venotoninių savybių.
Todėl iš jo gaminami tepalai ir užpilai, kurie greitina kraujotaką venose, skatina kraujo krešėjimą, neleidžia susidaryti trombams.
Milteliai iš kaštonų vaisių naudojami kvėpavimo takų ligoms gydyti, tradiciniai gydytojai juos vartoja kaip žaizdas gydantį vaistą.
Toks apdorojimas įmanomas dėl didelio taninų kiekio vaisiuose. Tinktūros ir nuovirai iš kaštonų žiedynų naudojami sergant dizenterija, taip pat naudojami kaip kosmetikos gaminiai.
Jie padeda atsikratyti odos uždegimo, patinimo ir dirginimo. Iš jų gaminamos drėkinančios ir jauninančios kaukės bei nuovirai.
Medžio lapai naudojami kraujavimui iš gimdos pašalinti. Alkoholinės tinktūros vartojamos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų ligų, tuberkuliozės, artrozės, sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų.
Dėl naudingų kaštono savybių ir puikių estetinių savybių daugelis kaimo namų gyventojų nusprendžia jį auginti savo valdoje.
Be to, tai puikus būdas užsidirbti, nes 2 ir 3 metų augalai nėra pigūs, o jų paklausa – didelė.
Video rekomendacijos tiems, kurie nori auginti kaštonus:
Įdomi informacija apie daržovių sodą
Komentarai
Kelis kartus teko pačiam sodinti kaštonus, visada būdavo sodinukai.Bet kodel kaštonai blogiau auga nuo vaisiaus?Savo sode po siais medziais ne karta kasiau dirva, vaisiai irgi buvo uzkasti, taciau pavasario naujos nebuvo.