Paprastasis raugerškis: naudingos savybės, auginimas ir priežiūra

Raugerškis nuo seno buvo naudojamas kulinarijoje ir liaudies medicinoje. Aitros, rūgštokos jo uogos dedamos į padažus ir naudojamos desertams bei vynams gaminti. Iš visų augalo dalių ruošiami liaudies medicinoje naudojami vaistiniai preparatai, nuovirai ir užpilai.
Turinys:
- Biologinės savybės
- Cheminė sudėtis ir kalorijų kiekis
- Naudoti gaminant maistą
- Gydomosios savybės
- Žemės ūkio technologija
Biologinės savybės
Paprastasis raugerškis – lapuočių krūmas su spygliais. Jis gali stipriai šakotis ir retai viršija porą metrų aukštį. Jo plonos šakos iš pradžių turi gelsvą žievę, kuri senstant pilkėja. Pailgų lapų pakraščiai turi spygliuotas blakstienas. Augalas žydi gegužės-birželio mėnesiais ir yra lydimas stipraus aromato. Šviesiai geltonos gėlės surenkamos po 15-20 vienetų nukarusiose kekėse. Uogų nokimas trunka nuo liepos iki spalio. Jie yra ryškiai raudonos spalvos, rūgštaus skonio, sultingo minkštimo ir kelių sėklų. Vaisių svoris paprastai neviršija 4 gramų.
Laukinėje gamtoje raugerškis randamas visur Rusijos ir Ukrainos miško stepių zonoje, Kryme ir Kaukaze. Auga šviesiuose ir sausuose miško pakraščiuose, vejose, kalnų šlaituose ir upių akmenėliuose. Jis negailestingai sunaikinamas šalia grūdų laukų, nes ant jo atsiranda parazitų, dėl kurių javų pasėliuose atsiranda rūdžių.Krūmas auginamas vaistinei žaliavai, uogoms gauti ir gyvatvorėms kurti bei dekoratyviniais tikslais. Tai puikus medaus augalas.
Cheminė sudėtis ir kalorijų kiekis
Paprastajame raugerškyje yra daugiau nei 10 alkaloidų, įskaitant berberiną, kolumbaminą, palmitiną ir jatroriciną. Daugiau nei 14% šio augalo sudaro vaisių rūgštys, tarp kurių vyrauja obuolių rūgštis. Tarp kitų rūgščių reikėtų pažymėti:
- vynas;
- gintaras;
- fumaras;
- kava;
- cinchona;
- chlorogeninis (turi savybę deginti riebalus).
Raugerškio vaisiuose taip pat yra daug askorbo rūgšties, cukrų, retinolio ir fenolio junginių, pektinų ir taninų. Iš juose esančių mikroelementų verta paminėti kalį ir magnį, reikalingą normaliai širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, kalcį, manganą, geležį ir silicį.
Raugerškio uogų kalorijų kiekis yra apie 30 kcal 100 gramų produkto, o tai yra gryni angliavandeniai, nes juose nėra nei riebalų, nei baltymų. Daugeliui iš mūsų žodis raugerškis asocijuojasi su to paties pavadinimo saldainiais, o ne su uogomis, todėl pravers žinoti, kad jų kaloringumas yra apie 10 kartų didesnis, nes juose per daug cukraus.
Naudoti gaminant maistą
Prinokusios šviežios ir džiovintos raugerškiai puikiai papildo mėsos padažus, plovą, marinatą šašlykams. Jauni augalo lapai sėkmingai pakeičia rūgštynes, nes jie yra vitamino C šaltinis, o tai ypač svarbu ankstyvą pavasarį. Iš jų gaminama skani žalių kopūstų sriuba ir nuostabios salotos. Raugerškio sultys yra verta alternatyva citrinų sultims. Iš uogų gaunama puiki uogienė, skanus želė, rūgštus marmeladas.Iš raugerškio gaminamos tinktūros, likeriai ir vynai turi savitą skonį, o gira puikiai malšina troškulį.
Gydomosios savybės
Visos augalo dalys nuimamos kaip vaistinė žaliava. Alkaloidas berberinas, esantis neprinokusiose uogose ir šaknyse, turi choleretinį poveikį ir yra naudingas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Jis vartojamas kraujospūdžiui mažinti ir širdies veiklai sulėtinti. Lapų tinktūra sukelia gimdos susitraukimus ir kraujagysles, padeda sustabdyti kraujavimą iš gimdos.
Šaknų ir žievės nuoviras turi antimikrobinį, analgetinį, karščiavimą mažinantį ir priešuždegiminį poveikį. Jis vartojamas peršalimo ir infekcinių kvėpavimo takų ligų gydymui. Visos augalo dalys turi žaizdas gydantį poveikį. Homeopatija raugerškį rekomenduoja gydyti inkstų ir šlapimo takų ligoms, pepsinėms opoms, viduriavimui, hemorojui gydyti. Remiantis įvairiomis šio krūmo dalimis, ruošiami priešnavikiniai ir antituberkuliozės vaistai.
Žemės ūkio technologija
Paprastasis raugerškis yra gana nepretenzingas augalas. Gali augti daliniame pavėsyje ir net pavėsyje, tačiau pastoviai didelį uogų derlių duoda tik saulėtoje vietoje. Galima auginti iš sėklų, sėjant jas prieš žiemą tiesiai į dirvą arba į dėžutę, kuri iki pavasario bus laikoma vėsioje vietoje. Taip pat leidžiami auginiai, krūmo dalijimas ar sluoksniavimas. Sodinant į dirvą reikia įberti organinių trąšų. Kaip ir visi krūmai, raugerškis labai nualina dirvą, todėl kasmet pavasarį ją reikia pamaitinti kompostu arba mėšlu, supurenus dirvą, o rudenį – superfosfatu.Norint sukurti gyvatvorę, krūmus reikia sodinti 0,4 m atstumu vienas nuo kito, uogoms nokinti - 1,5–2 m.
Augalą reikia saikingai laistyti (maždaug kartą per savaitę) ir netoleruoja užmirkimo. Pavasarį ir rudenį reikia genėti, kad krūmas nesustorėtų, pašalinamos senos ir neišsivysčiusios šakos. Per visą auginimo sezoną būtina ravėti ir purenti dirvą prie krūmų. Žiemai, pirmaisiais gyvenimo metais, augalą geriau uždengti sausais lapais ar eglišakėmis, kad nesušaltų.
Komentarai
Man pačiam niekada neteko auginti raugerškio. Man visada atrodė, kad jis auga tik pietiniuose regionuose. Bet aš jį ilgą laiką naudoju kaip prieskonį. Sunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, plovą be jo.
Miške radome laukinį kiparisą. Jie paguldė mane į namus. Jis nesirūpina juo ir gerai įsitvirtino naujoje vietoje. Tereikia nupjauti, antraip šakos greitai auga ir būna labai dygliuotos. Uogos rūgštokos, bet sveikos. Kiekvienas turėtų pasodinti tokį stebuklą – krūmą.