Nuodingas augalas balandis. Šiek tiek istorijos
Ką mes žinome apie kiaulės augalą? Taip truputį. Tik kad jo sultims patekus ant odos atsiranda nudegimų. Tuo tarpu nuodingas augalas balandis Anksčiau tai buvo vertingas pašarinis augalas, jo auginimu užsiėmė visi Sovietų Sąjungos kolūkiai.
Viskas prasidėjo, kai Stalinas vienu metu sužinojo, kad Šiaurės Amerikoje kiaulės sėkmingai naudojamos kaip vertingas pašarinis augalas. Po karo žemės ūkis buvo visiškai žlugęs, todėl jie „kaip šiaudą griebė kiaulės“, kuri turėjo padėti aprūpinti maistu. Kultivuojami kiaulės, ir toliau augo valdant Chruščiovui ir Brežnevui.
Tačiau devintajame dešimtmetyje, visuotinio nykimo metu, kiaulių auginimas buvo atsisakyta. O nuodingas kiaulės augalas to neatleido. Dabar nevaldomai pradėjo savaime daugintis ir užimti vis daugiau žemių. Ir išmanantys žmonės perspėjo Staliną apie tai. Dabar visa tai atgijo, o iš kultivuoto augalo kiaulės pavirto į menkai sunaikintą piktžolę.
Be to, kiaulės yra nuodingos! Be to, jis toks nuodingas, kad „bendravimas“ su šiuo augalu gali būti mirtinas.
Faktas yra tas, kad auginimo sezono metu jie kaupiasi visose augalo dalyse kumarinai ir furokomarinai – fotodinaminės medžiagos, padidinančios odos, gavusios kiaulių sultis, jautrumą šviesai. Paprastai tai išreiškiama ant odos atsirandančiomis pūslelėmis, kurios laikui bėgant paruduoja ir palaipsniui išnyksta.
Dažniausiai nuo kiaulienos kenčia maži vaikai. Tačiau pasitaiko, kad ir suaugę žmonės nusidegina, kai plikomis rankomis bando sunaikinti augalą. Šiuo atžvilgiu buvo sukurtos kai kurios „bendravimo“ su šiuo augalu taisyklės.
- Augalo geriau visai neliesti.
- Jei reikia jį sunaikinti, turite veikti tamsoje, dėvėti apsauginius vandeniui atsparius drabužius ir akinius.
- Jei liečiasi su kiaulių sultimis, kontaktines vietas reikia nuplauti skalbinių muilu. Jei atsiranda pūslių, imamasi priemonių, kurios visada skiriamos po nudegimų.
