Monardos augalas ir bergamotė

Monardos augalas priklauso Lamiaceae šeimai. Jo tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur auga kalvose, šlapiose pievose ir miško proskynose. Jis taip pat gerai įsišaknijo šiltuose Azijos ir Europos regionuose.

Monardos augalas pavadintas mokslininko Nicolas Monardeso vardu, kuris 1569 metais išleido knygą „Naujojo pasaulio augalai“. Jis turi kitus pavadinimus: bičių balzamas, arklio mėta ir citrinmėtė. Jis skleidžia neįprastai stiprų aromatą, kuris vilioja bites, drugelius ir kolibrius.

Augalas turi tiesų stiebą, kurio aukštis siekia 1,2 metro. Lapai yra ovalo formos, kurių ilgis yra nuo 5 iki 15 cm, esantys vienas priešais kitą. Jų paviršius yra grubus arba lygus, o kai kurių tipų galiukai yra dantyti. Gėlės yra dvigubos arba paprastos, vėlgi viskas priklauso nuo veislės. Viršutinė lūpa siaura, o apatinė platesnė ir nukarusi. Monardos šaknyse, stiebuose ir lapuose yra daug eterinių aliejų, dėl kurių ji skleidžia stiprų aromatą. Aromatas vilioja vabzdžius ir paukščius.

Iki žydėjimo laikotarpio monarda užaugina ilgus stiebus, kurių pažastyse lapų pažastyse atsiranda mielos „šiurkščios gėlės“. Žiedai ryškiai rožinės, alyvinės ir baltos spalvos.

Anglakalbėje tradicijoje monarda dažnai vadinama bergamote, o tai klaidina žmones, besidominčius augalais. Iš tiesų, abu augalai turi panašų aromatą ir skonį. Tačiau jie priklauso skirtingoms šeimoms, todėl nereikia jų painioti. Monarda yra Lamiaceae šeimos narė, o bergamotė yra Sevilijos apelsinų rūšis. Arbatos su bergamote skonį žino visi, o jei į gėrimą įdėsite monardos lapelį, skonis primins įprastą arbatą su bergamote.

Monarda ir bergamotė yra eterinių aliejų augalai.

Indėnai naudojo nuo seniausių laikų gydomosios monardos savybės. Tai geras antiseptikas, nes jame yra timolio. Juo skalaujama burna, o aliejus naudojamas aromaterapijoje.