Prisiminkime naudingąsias rabarbarų savybes

Prisiminiau vaikystę vasarnamyje prie aukštų rabarbarų krūmų. Didžiuliai ryškiai žalios varnalėšos lapai, bordo spalvos sultingi stiebai, neįprastas žydėjimas - labai gražus augalas ir mylimas mūsų, vaikų, nors negalite neišplėšti, koks jis rūgštus! Tačiau dabar vasarnamiuose tai labai retas svečias, mūsų sodininkų beveik pamirštas. Bet veltui, nes rabarbarai – tiesiog vitaminų ir mikroelementų sandėlis!
Naudingos rabarbarų savybės vis dar vertos, kad atgaivintumėte šios daržovės sodinimą savo sode.
- Pagrindinis dalykas, kurį verta pabrėžti augalo naudoje, yra jo gebėjimas pagerinti virškinimą. Prieštaringai vertinami rabarbarai padės ir nuo vidurių užkietėjimo, ir nuo viduriavimo! Taip, dvigubas efektas. Bet esmė yra dozėje: nedideliais kiekiais rabarbarai turi fiksuojančią savybę, o stipresnėje koncentracijoje – vidurius laisvinančią savybę.
- Silpnai širdžiai rabarbarai taip pat yra geras pagalbininkas: sustiprins širdies raumenį, padės sergant širdies nepakankamumu, sumažins insulto riziką.
- Jau minėjau, kad rabarbarų skonis yra rūgštus. Taip yra dėl didelio vitamino C kiekio, kuris neleidžia infekcijoms patekti į organizmą, saugo nuo peršalimo, padeda palaikyti gerą kūno formą ir užkerta kelią priešlaikiniam senėjimui.
- Rabarbarų stiebuose ir lapuose taip pat yra daug vitamino A, kuris padeda išlaikyti sveiką mūsų odą ir gleivines.
- Rabarbarai vertingi ir dėl naudingų mikroelementų kiekio. Geležies kiekiu jis nesunkiai pralenks obuolius, o rabarbarų magnis palengvins nemigos kamuojamų žmonių būklę.
- Magnis taip pat padės auginti raumenų masę mėgstantiems lankyti jėgos treniruotes sporto salėse. Todėl su savimi į treniruotę pasiimtas rabarbarų stiebas bus labai tinkamas!
Apie naudingąsias rabarbarų savybes galėtume tęsti ir tęsti, bet manau, kad net ir po kelių aprašytų akimirkų ši nepelnytai pamiršta daržovė turėtų vėl atsirasti mūsų soduose!
Įdomi informacija apie daržovių sodą
Komentarai
Taip, mums, sąmoningo amžiaus moterims, rabarbarai tinka pirmiausia dėl savo saldumo, nepaisant vau, rūgštumo, vaikystės prisiminimų. O dabar rūtų kažkodėl retai pamatysi kokioje nors vasarnamyje. Nors prisimenu, kad iš šios „rūgščios varnalėšos“ močiutė net virdavo uogienę.