Gervuogės nuotraukoje

Gervuogės laikomos miško uogomis. Pirmą kartą buvo prijaukintas m Šiaurės Amerika. Dėl gydomųjų savybių ir puikaus skonio daugelis vasarotojų augina jį savo sklypuose.

Nuotraukoje esančios gervuogės savo išvaizda panašios į avietes. Augalas priklauso šeima Rožinė ir yra žemas krūmas lanksčiais dygliuotais stiebais.

Prinokęs gervuogės nuotraukoje turi juodą spalvą. O nokimo procese gervuogės iš pradžių būna žalios, paskui rudos ir tik nuo raudonai rudos tampa juodos.

Vaisingo selekcininkų darbo dėka šiandien yra apie du šimtai rūšių gervuogės. Šiuo atveju buvo veisiami raudoni, geltoni ir violetiniai vaisiai.

Gervuogių auginimas panašus į aviečių auginimą, todėl jokiam sodininkui tai nebus per sunku. Gervuogių auginius geriausia sodinti pavasarį, o dirvą būtina patręšti organinių trąšų. Aktyvaus gervuogių augimo laikotarpiu rekomenduojama gausus laistymas.

Geriausia augalą sodinti palei tvorą, pageidautina ant vielos grotelių vienoje eilėje, tarp krūmų išlaikant apie vieno metro atstumą.

Gervuogėms augant rekomenduojama prie viršutinės vielos rišti stiebus su vaisiais, o prie apatinės – naujus ūglius.

Pirmaisiais metais auginant gervuoges reikia daugiau rūpestinga priežiūra. Krūmai turi būti reguliariai genimi laistyti, pašalinti piktžoles ir atlaisvinti dirvą.

Gervuogės nėra laikomos šalčiui atspariu augalu, todėl žiemą rekomenduojama jos šakas prilenkti prie žemės ir apdengti sniegu.