Pekino kopūstai nuotraukoje

Pekino kopūstai iš pradžių yra kas dveji metai, tačiau žemės ūkyje jie auginami kaip vienmetis daržovių augalas.

Salotiniai kopūstai gavo savo pavadinimą Kinijos sostinės garbei, kur jie pirmą kartą buvo atrasti. Nuotraukoje esantis pekininis kopūstas – laisva, pailga kopūsto galva. Jo lapai yra žalios spalvos, kurių atspalvis skiriasi nuo šviesios iki tamsios. Lapų skonis nėra labai ryškus, tačiau jį galima lengvai pabrėžti žolelių ir augalinių aliejų pagalba. Be naudingų savybių ir turtingos biocheminės sudėties, daržovė vertinama dėl būdingo sultingumo, švelnumo ir mažo kaloringumo.

Mūsų rajone Pekino kopūstai dažnai naudojami švieži, iš jo lapų gaminamos daržovių salotos. Tačiau Korėjos ir Kinijos gyventojai kininius kopūstus naudoja ruošdami pirmuosius patiekalus ir garnyrus, juos raugina, džiovina, raugina.

Pekino kopūstai nuotraukoje atrodo labai patraukliai. Net pažvelgus į paveikslėlį jaučiamas jo lapų traškėjimas. Ypač išsiskiria balta sustorėjusi kopūstų lapų dalis. Kažkodėl šią daržovės dalį ignoruojame ir gamindami patiekalą negalvodami atskiriame. Tačiau šioje sultingiausioje kopūstų dalyje yra didžiulis vitaminų kiekis! O jų nenaudoti – tikras švaistymas.To mūsų organizmui trūksta: Pekino kopūstuose yra askorbo rūgšties, tokoferolio, nikotino rūgšties, B grupės vitaminų, metionino, menachinono, retinolio, aminorūgščių, organinių rūgščių ir alkaloido laktucino.