Obelų dauginimas auginiais ir kitais būdais
Anksčiau ar vėliau beveik bet kuris sodininkas susiduria su savo augalų dauginimo problema. Šis noras ar poreikis susijęs su tuo, kad reikia arba atjauninti augalus, arba išsaugoti nykstantį veislę, arba tiesiog padauginti labai mėgstamą.
Turinys:
- Ar obelys dauginamos sėklomis?
- Obelų dauginimas auginiais
- Tinkamas auginių paruošimas yra sėkmės raktas
- Vykdantis pumpuravimą – dauginimas akimis
Jokių išimčių obelų. Ateina laikas, kai reikia išsiaiškinti, koks šio vaismedžio dauginimo būdas yra efektyviausias.
Ar obelys dauginamos sėklomis?
Kaip paaiškėja, obelys yra veisiamos ir sėklos. Žinoma, paprasti sodininkai savo sodo sklypuose to nedaro. Šis metodas daugiausia naudojamas medelynuose, norint gauti naujų veislių obelų.
Dauginimas sėklomis leidžia gauti augalų, turinčių tam tikrų motininių augalų savybių, nes jie geriausiai perduodami per sėklinę medžiagą.
Norint gauti sėklų, žiedadulkės dirbtinai perkeliamos iš vienos veislės gėlių į kitos žiedus. Tada pasodinus hibridizacijos būdu gautus augalus, išauga obelys, kurios neišlaiko tik vieno iš tėvų savybių, o vienu ar kitu laipsniu sujungia abiejų tėvų savybes.
Šis būdas yra labai daug darbo reikalaujantis, nes išlaikant visas nurodytas savybes iš pirmo karto gauti pageidaujamą augalą beveik neįmanoma.Todėl obelų auginimas iš sėklų yra paklausus tik tarp veisėjų, turinčių patirties.
Paprastiems sodininkams obelų sodinukai, gauti pasėjus sėklas, gali būti naudingi tik įskiepijant kitus. veislių.
Obelų dauginimas auginiais
Dauginant obelis iš auginių, pirmiausia reikės paruošti poskiepį. Tam tinka iš sėklų išauginta obelis arba gamtoje užaugusi laukinė obelis.
Pastarasis variantas netgi pageidautinas, nes laukinis medis yra daug atsparesnis klimato sąlygoms, ištvermingas ir gali atlaikyti šalčius.
Tada į tokio laukinio augalo šaknų sistemą reikia įskiepyti obelų veislės auginį, kurio suaugusį augalą norite gauti ateityje.
Tinkamo poskiepio pasirinkimas yra raktas į tolesnį viso medžio augimą. Jei laukinė obelis yra žemaūgės veislės, tuomet ant tokio poskiepio pageidautina auginti stulpines obelis. O jei poskiepis išaugintas iš sėklų, tuomet į jį geriau įskiepyti paprastos, aukštos obels auginį.
Po egzekucijos vakcinos auginių, nereikia skiepijimo vietos stipriai apibarstyti žeme. Jei tai bus padaryta, skiepytas auginys gali pats įsišaknyti iš apatinių gyvų pumpurų, o tai paneigs visas jūsų pastangas suteikti būsimam augalui naudingų laukinės obels savybių.
Tinkamas auginių paruošimas yra sėkmės raktas
Norint tinkamai padauginti obelį, svarbu teisingai paruošti auginius atžaloms. Vienmečiai obelų ūgliai tinka kaip atžalos. Paprastai jie ruošiami tą pačią dieną, kai ketinama paskiepyti.
Atžaloms nereikėtų ruošti per daug auginių. Geriausia iš pradžių gerai apgalvoti, kiek medžiagos jums gali prireikti tą konkrečią dieną.
Nupjovus auginius nuo motininių augalų, nuo jų nedelsiant pašalinami visi lapai, paliekant dalį lapkočių.
Vykdantis pumpuravimą – dauginimas akimis
Norint padauginti obelį akimis, specialiu, labai aštriu pumpuravimo peiliuku ant pasirinkto poskiepio reikia įpjauti T formos žievę. Tada žievės kraštus reikia atsargiai pasukti į šonus, kad atsidengtų mediena.
Į šį pjūvį įterpiama nuo nuskinto veislės auginio nupjauta dalis, ant kurios yra pumpuras su žievės dalimi ir apie 1,5 centimetro ilgio lapkočiu.
Po visų šių manipuliacijų sulenkta poskiepio žievė turi būti atsargiai prispausta prie į pjūvį įsmeigto pumpuro kraštų. Ir kuo greičiau reikia tvirtai ir atsargiai surišti bagažinę drėgna skalbimo šluoste. Turite įsitikinti, kad pats augimo pumpuras nepatenka po skalbimo šluoste, jis turi būti atviras.
Kad skiepas labiau įsišaknytų, obelį su pumpuru rekomenduojama skiepyti ryte arba atvirkščiai – dienos pabaigoje.
Jei lauke lyja, geriau atidėti visas pradedančias veiklas. Lietaus vanduo gali patekti į susidariusią žaizdą ant poskiepio kamieno, o tai gali paneigti visas pastangas. Net pučiant stipriam vėjui, nerekomenduojama atlikti pumpurų, nes tokie skiepai yra labai jautrūs dulkėms, kurios patenka į žaizdą, kartu su jais gali patekti kenksmingos bakterijos.
Maždaug po dviejų savaičių reikės patikrinti visų akių išgyvenimą. Jei akis gerai įsišaknijo, ji yra žalsvos spalvos ir atrodo gaivi. Sodininkų pastebėjimais, pumpurų išgyvenamumas rudenį jais dauginant obelis siekia apie 70-80 proc., tačiau pavasarį išgyvena daug mažiau – tik 10 proc.
