Optimalus žemuogių dirvožemis: koks jis turėtų būti?

Šio uoginio augalo populiarumas tarp vasaros gyventojų ir sodininkų visada buvo ir išlieka aukščiausio lygio. Didelis derlius ir braškių nokinimo kokybė pasiekiama ne tik optimaliai veislių pasirinkimas, bet ir pagrindinių dirvožemio paruošimo technologijos reikalavimų laikymąsi braškių pasėliams sodinti.

Turinys:

• Pagrindiniai braškių auginimo technologijų komponentai
• Optimizuojamas dirvožemis braškėms sodinti
• Braškių pasėlių laistymo organizavimas
• Dirvožemio derlingumo lygis braškių pasėliams
• Mažos sodo gudrybės

Pagrindiniai braškių auginimo technologijų komponentai

Didžiausia reikšmė sodinant braškių pasėlius yra tinkamas vietos pasirinkimas. Jis turėtų būti gerai apšviestoje vietoje su saulės spinduliais ir kiek įmanoma apsaugotas nuo skersvėjų. Žemė po sklypu turi būti lengvos tekstūros ir gerai sudrėkinta. Reikėtų vengti vietų, kur povandeninis vanduo yra arčiau nei 1 metras nuo paviršiaus.

Pagrindiniai agrotechniniai reikalavimai braškių pasėliams auginti:

• kokybiškai paruošti dirvą;
• braškių pasėlių išdėstymo schemų naudojimas ir optimizavimas;
• veislių parinkimas pagal derlių ir brandinimo laipsnį;
• optimali apsauga nuo ligų, piktžolių ir augalų kenkėjų.

Sodinant braškes Pažymėtina, kad kai kurios veislės netoleruoja karbonatų (kalcio darinių) pertekliaus dirvožemyje.

Optimizuojamas dirvožemis braškėms sodinti

Dirvožemio paruošimas vaidina pagrindinį vaidmenį augalų vystymuisi, derlingumo laipsniui ir braškių vaisių kokybei. Toks momentas kaip tinkamos vietos pasirinkimas leis ne tik gauti didelį derlių, bet ir užkirsti kelią daugeliui ligų, taip pat žymiai supaprastins augalų priežiūrą.

Optimalus žemuogių dirvožemis, kaip ir turėtų būti, yra smėlingas arba priemolio lengvas dirvožemis, kuriame humuso kiekis ne didesnis kaip 3%.

Braškės blogai auga sunkiose dirvose, pavyzdžiui, molingose. Molio frakcija, sudarydama sutankintus sluoksnius, gali ilgą laiką išlaikyti drėgmę, todėl šaknys pūva.

Durpiniuose dirvožemiuose yra daug organinių medžiagų. Braškių derlius yra linkęs ligų, kurios yra susijusios su dirvožemio danga. Todėl durpiniuose dirvožemiuose braškių pasėliuose paplitusi liga, tokia kaip vėlyvasis pūtimas, atsirandantis dėl laisvo fluoro pertekliaus dirvožemyje.

Braškių pasėlių laistymo organizavimas

Braškių derliaus šaknų sistemos ilgis apie 30 cm.Ruošiant sodinimo duobutes būtina atlikti tokią paprastą priemonę, kaip patikrinti dirvožemio sutankinimo laipsnį pasirinktoje vietoje. Iškasę 50 cm gylio duobę, turėtumėte įsitikinti, ar yra dirvožemio sutankinimo, ar ne. Jei dirva sutankinta, reikia kultivuoti.

Sodinant braškes, dirvožemio drėgmė yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Sodinant braškių krūmą, dirvožemis turi būti beveik 100% drėgnas ir tuo pačiu lengvai pralaidus vandeniui.

Tokia drėgmė pasiekiama tik kasdien reguliariai laistant. Idealus variantas yra įdiegti lašelinio laistymo sistemos svetainėje, o tai labai supaprastins laistymo procedūrą.

Intensyvaus lapų augimo laikotarpiu laistymo greitis gerokai sumažėja, bet nesiliauja. Svarbus momentas – per visą auginimo sezoną neleisti išdžiūti ir dirvožemiui, ir drėgmės pertekliui. Išdžiūvus bus mažas derlius, o drėgmės perteklius sukels pasėlių grybelinių ligų vystymąsi, o tai taip pat žymiai sumažins derlių. Jei yra drėgmės perteklius, pasirūpinkite drenažu.

Dirvožemio derlingumo lygis braškių pasėliams

Derlingiausia žemuogių pasėliams dirva, kurioje yra 3% humuso. Humuso indikatorius yra atsakingas už optimalų drėgmės kiekį dirvožemyje. Kai humuso lygis žemas, į dirvą įpilama devivėrės.

Kaip pasiekti tokį derlingos žemės kiekį? Ar tikrai reikia pirkti tonas žemės, kad apsirūpintumėte derliumi? Galite įsigyti. Arba galite patys paruošti dirvą asmeninio sklypo sąlygomis.

Mažos sodo gudrybės

Iš velėninės žemės galima gauti aukštos kokybės lengvą, tinkamo derlingumo priesmėlį, kuris po tam tikro apdorojimo virsta derlinga žeme, tinkančia braškių pasėliams sodinti.

1. Ankstyvą pavasarį, vos nutirpus sniegui, miško pakraštyje ar proskynoje iškertami apie 8 cm storio žemės (velėnos) sluoksniai.
2. Velėna sulenkta į krūvą: 1 m pločio ir 80 cm aukščio. Kas 2-3 sluoksniai gausiai laistomi, kaip ir visa krūva po klojimo.
3. Krūvos uždengiamos plėvele taip, kad po ja patektų oro.
4. Po trijų savaičių krūvose prasideda procesas, vadinamas „organiniu degimu“.Šiame procese išdega beveik visos organinės medžiagos, įskaitant patogenus, piktžolių sėklas, virusus, pelėsius ir vabzdžių lervas.
5. Plėvelė nuimama praėjus 2 mėnesiams nuo krūvos klojimo, o žemė išsijojama.

Aukščiau nurodytų veiklų vykdymas agrotechnikos darbai leis gauti optimaliai derlingą, tinkamos struktūros žemuogėms auginti žemę. Tokiame dirvožemyje nėra augmenijos likučių ir patogenų, jis gerai nusausintas, erdvus ir praturtintas deguonimi.