Česnako ligos

Česnakai auginami daugelyje pasaulio šalių. Jis ne tik suteikia pikantiškumo įvairiems patiekalams, bet ir naudojamas kaip antiseptikas medicininiais tikslais.

Česnakų auginimas vasarnamyje ir tolesnis jų laikymas reikalauja patirties ir žinių, nes šį derlių gali paveikti įvairūs kenkėjai ir ligos.

Česnako ligos gali pažeisti ne tik česnako skilteles, bet ir augalo lapus bei žiedynus.

Rūdys laikomos viena pavojingiausių ligų. Jis užkrečia česnako lapus, padengdamas juos vadinamomis išgaubtomis šviesiai geltonos spalvos pagalvėlėmis, kurios vėliau pajuoduoja. Jei laiku neužkertamas kelias rūdžių vystymuisi, lapai per anksti išdžius ir augalas žus.

Kita dažna ir pavojinga liga – kaklo puvinys, kurio sukėlėjas – grybelis. Be to, pirminė infekcija atsiranda prieš derliaus nuėmimą dėl lapų išgulimo, kuriame išsivysto ligos sukėlėjas.

Česnakai gali būti pažeisti baltojo puvinio brandinimo arba laikymo metu. Liga pasireiškia jaunų žalių lapų pageltimu ir vėlesne jų mirtimi. Ir pats česnakas tampa vandeningas ir pūva.

Laikant česnaką aukštoje temperatūroje (virš 20 laipsnių), atsiranda grybelinė liga, vadinama juoduoju pelėsiu.

Česnako mozaika yra virusinė liga. Virusas mozaikos pavidalu pažeidžia augalo žiedynus ir lapus.

Pasirodžius pirmiesiems bet kokios česnako ligos požymiams, reikia imtis visų būtinų priemonių jai pašalinti.