Kvapioji avietė – rūgšti uoga, kvapni gėlė

Jau esame įpratę, kad saldžiosios avietės auga rusiškuose soduose ir vasarnamiuose. Pasaulyje yra apie 600 šio augalo rūšių, tačiau ne visos vienodai skanios. Pavyzdžiui, kvapiosios avietės dažniau naudojamos kaip gėlė, puošianti gėlynus ir gyvatvores. Rečiau jo vaisiai naudojami uogienėms gaminti. Ir viskas todėl, kad aviečių (kitas kvapnaus grožio pavadinimas) uogos yra retos ir rūgščios.

Ši avietė kilusi iš vakarinės Šiaurės Amerikos dalies. Tačiau atvykęs į Rusiją šis augalas gerai įsišaknijo ir čia. Klimatas ir kitos sąlygos jam pasirodė tinkamos. Kvepiančių aviečių žiedai yra gana įspūdingi. Be to, palietus jie išskiria eterinius aliejus, apgaubiančius svaiginančiu aromatu. Iš čia ir pirmasis vardas. Antrasis yra avietinis, dėl savo lapų formos.

Šis augalas greitai dauginasi iš uogų išsiųsdamas šaknų čiulptukus arba sėklas. Dėl to susidaro tankūs krūmynai, kartais pasiekiantys iki dviejų metrų aukštį. Kvapioji avietė – nepretenzinga gėlė, auganti ir pavėsyje, ir saulėje. Vienintelis dalykas, kurio reikia, yra kryžminis apdulkinimas, jei norite, kad jis duotų vaisių. O kad jų būtų daugiau, reikia augalą palaistyti. Ypač karštomis vasaros dienomis be lietaus. Bet ši avietė yra labai atspari kenkėjams ir moka apginti savo vietą saulėje prieš kitus, nelabai agresyvius augalus.

Kartą per metus tręškite avietes. Tam tinka druska arba karbamidas. 50 g.kvadratiniam metrui žemės lygiu sluoksniu – ir kvepiantis grožis visą vasarą džiugins savo žydinčia išvaizda ir viliojančiu kvapu.