Salierų lapų auginimas su sodinukais: ypatybės ir klaidos
Lapinių salierų auginimas nereikalauja daug laiko ir pinigų, o jo nauda labai didelė. Salierai yra vitaminų ir mineralų šaltinis, yra geras antioksidantas, rekomenduojamas hipertenzija sergantiems ir medžiagų apykaitos sutrikimų turintiems žmonėms.
Turinys:
Lapinių salierų auginimo ypatybės
Pirmiausia atkreipkime dėmesį, kad be lapinių veislių yra ir lapkočių bei šaknų veislių. Tačiau būtent lapinės naudojamos šviežios salotoms gaminti. Patyrę sodininkai tai jau seniai pastebėjo augančių salierų iš sėklų yra labai varginantis ir nepelningas verslas. Ši kultūra suteikia nedidelį daigumo procentą.
O sėklos per mažos, kad jas būtų galima atsargiai ir proporcingai įberti į dirvą.
Tinkamai parinktos sėklos taip pat yra svarbus aspektas auginant daržoves. Todėl juos reikėtų įsigyti specializuotose parduotuvėse, supakuotus įmonės, apie kurią jau susidarėte įspūdį. Priešingu atveju gali įvykti labai nemalonus įvykis – sėklos nesudygs, bus prarastas laikas.
Jei planuojate auginti pasėlius sėkloms savo sode, verta atsiminti, kad reikia įsigyti įprastų veislių sėklų.Hibridinės sėklos, nors ir užaugina didesnį derlių, kasmet turės būti perkamos parduotuvėje, nes sėklos neišlaiko savo tėvinių savybių.
Lapinių salierų auginimo taisyklės
Gražus salieras nereikli kultūra ir jo daigų auginimas didelių rūpesčių nesukels. Sėklos, apdorotos silpnu kalio permanganato tirpalu, keletą dienų prieš sėją mirkomos kambario temperatūros vandenyje. Norėdami tai padaryti, turite juos sudėti tarp dviejų skudurų ir užtikrinti, kad jie nuolat būtų drėgni.
Prieš sėją sėklos išdžiovinamos ir sumaišomos su smėliu santykiu nuo vieno iki dešimties. Šios procedūros atlikti nereikia – ji tiesiog supaprastina sėją. Juk grūdeliai tokie maži, kad nesimato, kur jie pateko į žemę, o kur dar nėra. Šiuo atveju smėlis bus švyturys, leidžiantis apsėti visą reikiamą plotą.
Salierų sodinukams geriausia imti žemės mišinį, susidedantį iš lygių dalių velėnos ir humuso, su nedideliu kiekiu smėlio. Salierai nemėgsta rūgščios dirvos, todėl sodinukams paruoštą dirvą reikia nurūgštinti.
Dažniausiai tam naudojamos kalkės. Salierai sėjami eilėmis, atstumas tarp jų 5-10 centimetrų. Ant viršaus lengvai pabarstykite durpių ar humuso. Svarbu nepersistengti su viršutinio sluoksnio storiu – stipriai pabarstytos sėklos neišdygs.
Lapiniai salierai sudygsta labai ilgai – iki trijų savaičių. Kai augalas turi du tikrus lapus, jį reikia skinti. Pikimas – augalų sodinimas į atskirus konteinerius su žeme, kur jie augs prieš perkeldami į žemę. Dirvos, kurioje salierai išdygo, nebeužtenka, kad jis tinkamai vystytųsi.
Ten jam tiesiog darosi ankšta.Persodinimui galite naudoti vienkartinius puodelius, supjaustytus plastikinius butelius ir kitas turimas medžiagas.
Kad sumažintumėte trauminį poveikį šaknų sistemai, prieš skynimą reikia gerai laistyti dirvą. Dirvožemyje, kur augalas persodinamas, reikia pirštu ar pagaliuku padaryti duobutę iki šaknies gylio ir atsargiai, vertikaliai išlygiuojant požeminę dalį, pasodinti salierą. Privalomas laistymas iš karto po pasodinimo. Likus dviem savaitėms iki sodinimo atvirame lauke, daigus patartina pamaitinti nitrofoska proporcijomis po šaukštą vienam kibirui vandens.
Skirtingai nuo šakninių salierų, kur itin svarbu nepraleisti persodinimo laiko, kad gumbasvogūniai susiformuotų teisingai, lapinius salierus į atvirą žemę galima sodinti nuo pusantro iki dviejų mėnesių. Jame turėtų būti nuo keturių iki penkių gerai išsivysčiusių lapų. Optimaliausias laikotarpis sodinti sodinukus į žemę yra gegužės pradžia.
Galite tai padaryti šiek tiek anksčiau, kad kvapniai žalumynai greitai patektų į stalą. Nesijaudinkite, jei dar nepakankamai šilta – salierai atsparūs šalčiui ir lengvai pakenčia nedidelius šalčius.
Dažnos klaidos auginant salierus
Kad salierų sėklos dygtų laimingai, turėtumėte pašalinti kai kurias įprastas auginimo klaidas:
- Neatitikimas temperatūros režimas. Kad augalas išdygtų, reikalingas tam tikras temperatūros režimas. Kalbant apie salierus, labai svarbu išlaikyti 18–20 laipsnių temperatūros balansą.
- Neteisingas laistymas. Smulkias sėklas labai greitai nuplauna vandens srovės, o vos išdygę daigai prikalami prie žemės ir nebegali pakilti, jei augalai laistomi iš laistytuvo.Salierus reikia dažnai laistyti, geriau tai daryti dėkle arba per smulkų sietelį. Kai kurie sodininkai praktikuoja laistymą švirkštu tiesiai į dirvą šalia sodinukų.
- Nereguliarus laistymas. Salierai yra drėgmę mėgstantis augalas ir labai jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą dirvoje. Tai kelia grėsmę prastam augalų vystymuisi.
- Sėklų skynimo metu daigai yra per gilūs. Centrinis pumpuras, padengtas žeme, neišdygs, o augalų augimas sulėtės arba visai sustos.
- Nepakankamas apšvietimas. Pirmieji šviesos trūkumo požymiai – blyškūs, labai pailgi augalai. Kadangi sėklos daigams dažniausiai sėjamos vasario pabaigoje, kovo pradžioje, kai dienos ilgumo dar nepakanka, kad augalai gautų reikiamą šviesos kiekį, būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu.
- Prieš tai nėra sukietėjimo sodinimas atvirame lauke. Kad ir kokie sveiki ir tvirti atrodytų daigai, prieš sodinant į atvirą žemę, juos reikia sukietinti. Visus konteinerius kelioms dienoms reikia išnešti iš patalpos į lauką. Persodinimas, nors ir švelnus, su žemės gumuliu, augalui vis tiek yra trauma. O apsunkintas poreikis prisitaikyti prie išorinių oro sąlygų gali gerokai sulėtinti salierų sodinukų augimą ir vystymąsi.
Salierai yra dažniausiai maiste ir konservuose naudojama žolė. Jis populiarus visuose žemynuose, išskyrus tai, kad jo nėra Antarktidoje. Ir tai tik dėl klimato, bet visai ne dėl populiarumo stokos.
Kaip sodinti salierų sodinukus, žiūrėkite vaizdo įraše:
Įdomi informacija apie daržovių sodą
