Šaltalankių auginimas vasarnamyje

Galbūt šiandien sunku sutikti žmogų, kuris nepažįsta tokio augalo kaip šaltalankis. Jo vertė buvo visiškai įvertinta tik XX a.
Turintiems savo vasarnamį ar sodą šaltalankių auginimas nebus sunkus. Svarbiausia žinoti, kur ir kaip.
Pavasaris laikomas geriausiu sodinimo laiku.
Pasiruošimas nusileidimui
Prieš kasdami sodinimo duobes, reikia išvalyti plotą ir supurenti iki 8-10 cm gylio. Sodinimo duobė turi būti maždaug 40x40 cm. Sodinimo duobės apačioje padėkite 10 cm storio drenažą iš skaldos arba skaldytų plytų. skylė centre.
Sodinant į gerą dirvą, į kiekvieną duobutę pakanka įberti iki 1 kg humuso ir 200 gramų superfosfato.
Jei dirvožemis yra sunkus mechaninės sudėties ir turi daug molio intarpų, geriau į jį įberti durpių arba upės smėlio santykiu 1:1. Taip pat reikia pridėti organinių ir mineralinių trąšų.
Pasodintas daigas palaistomas dvidešimčia litrų vandens, mulčiuojamas ir pririšamas prie atramos. Reikia žinoti, kad sodinuko šaknies kaklelis yra įkastas žemiau dirvos lygio apie 3-5 cm Šaltalankis yra dvinamis augalas, todėl kiekvienam 4-5 moteriškiems egzemplioriams reikia pasodinti po vieną vyrišką sodinuką.
Šaltalankių auginimas iki uogų išauginimo užtrunka maždaug 3-4 metus.
Šaltalankių priežiūra
Priežiūra susideda iš tręšimo, dirvos purenimo, genėjimo ir kenkėjų bei ligų kontrolės. Atlaisvinimas atliekamas pagal poreikį, pageidautina, kad dirvožemis nuolat būtų purus. Kartą per 3-4 metus rudeniniam kasimui tarp eilių įterpiama 2-3 kg 1 kv.m.metras organinio komposto ir 30-40 gramų superfosfato. Kasimas atliekamas ne arčiau kaip 1 metras nuo kamieno, kitaip gali būti pažeista šaknų sistema.
Komentarai
Ačiū už tokį įdomų straipsnį. Taip pat perskaičiau įdomią informaciją apie priežiūrą, būtinai atliksiu tokį purenimą!
Keletą kartų bandžiau į savo vasarnamį pasodinti šaltalankių, bet kažkodėl jis neįsišaknijo. Yra ir kita rykštė – amarai. Purškiau kelis kartus per sezoną, be jokios naudos. Mūsų vietovėje prie miško skruzdėlių labai daug, jos amarus atima iš augalų.
O man didžiausia problema buvo šaltalankių derliaus nuėmimas. Visi pirštai dygsta, uogos plyšta, rūgštis iš sulčių iškart sugraužia mikrožaizdas. Dabar šaltalankius renku po šalnų, taip jie lengviau nusileidžia, ar net sušalus uogoms. Tiesiog papurtau medį ir renku uogas ant išteptos audeklo. Žinoma, būna ir derliaus nuostolių, bet koks sutaupytas laikas ir pastangos.