Sodo raktažolė

Sodo raktažolė – raktažolė, gležnas ir gražus augalas, papuošiantis bet kurį sodą. Sodo raktažolė mėgsta maistingą, drėgną dirvą, dalinį pavėsį, nors kai kurios veislės gali augti ir saulėje, tai ypač svarbu šaltose platumose. Pavasarį raktažolės žydi ilgai, vėliau vėl žydi vasaros pabaigoje.

Raktažolėms nereikia ypatingos, kruopščios priežiūros, išskyrus galbūt laistymą, jei ji per sausa, ir maitinimą tris kartus per sezoną.. Pirmąjį šėrimą geriau atlikti dar sniege mineralinėmis ir kompleksinėmis trąšomis, antrąjį – organinėmis – vasaros viduryje, o trečią – kalio-fosforo trąšomis – rudenį.

Nutirpus sniegui reikia atlikti valymo darbus: pašalinti senus lapus, nešvarumus, supurenti žemę.

Kartą per trejus metus raktažolės turi būti atjauninamos dalijant. Tai galima padaryti iki rugsėjo vidurio, žydėjimo metu, tai yra bet kuriuo auginimo sezono metu, debesuotame ore arba vakare. Persodinamiems augalams dirvą reikia paruošti iš anksto: iškasti, įberti mėšlo ar komposto, lapuoti žemę, palaistyti, padaryti duobutes. Augalų rozetės rankiniu būdu atskiriamos viena nuo kitos, o šaknys dedamos į paruoštas įdubas, kad šaknies kaklelis neiškiltų virš paviršiaus, pabarstoma žemėmis, aplink rozetes sandariai suspaudžiama žemė ir gerai laistoma.

Sodo raktažolės gali būti auginamos iš sėklų, vienintelis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra kiekvienos rūšies augalų žemės ūkio technologijos ypatumai.

Raktažolės atsparios ligoms, tačiau jei dirva per drėgna ir oras šaltas, sprandas gali pradėti pūti. Jei laistymas prastas, lapai nukris.

Rimčiausi sodo raktažolių kenkėjai yra sraigės ir šliužai., su jais galite kovoti tik rinkdami ar naudodami nuodus, tačiau nuodai kenkia kitiems vabzdžiams ir gyvūnams. Kartais raktažolės gali užpulti rievėtosios žoliapjovės – vynuogių kenkėjo, su ja galima kovoti tik insekticidu.