Vyšnių ligos

Vyšnios yra labai populiarus vaismedis, vedantis labai skanius ir sveikus vaisius. Tačiau šios uogos valgymo džiaugsmą gali sugadinti vyšnių ligos.

Kenkėjai ir vyšnių ligos gali padaryti nepataisomą žalą medžiui, o tai lems minimalų vaisių nokinimą. Štai kodėl būtina žinoti, kokios problemos gali kilti, kad tiksliai žinotume, kaip jas spręsti.

Dažnai vyšniose atsiranda cylindrospora arba baltosios rūdys. Šios ligos sukėlėjas – grybelis, dėl kurio iki liepos vidurio medžiai visiškai numeta lapus. Dėl to medžiai labai nusilpsta, o šaltesnėmis žiemomis nukrenta.

Taip pat gali nukentėti vyšnios grybelinės ligos, būtent vaisių puvinys, skylė. Ir dažnai yra virusinių ligų chlorotinių ir nekrozinių žiedinių dėmių pavidalu.

Tarp vyšnių kenkėjų yra vyšnios musė, kuri yra pavojingiausia šiam medžiui. Šios musės lerva vėlyvųjų vyšnių vaisiuose gali sukelti kirminus. Vyšninė pjūklelis yra jos lerva, kuri atrodo kaip dėlė. Ši lerva gali sunaikinti žalią lapų audinį ir epidermį, palikdama apatinį epidermį bei kraujagyslių audinius.

Didelės žalos gali pridaryti ir vyšnių straubliukai, akmeninės vapsvos, juodųjų vyšnių lapų amarai ir kiti kenkėjai.

Norint kovoti su ligomis ir kenkėjais, būtina sudeginti surinktus sausus nukritusius lapus. Sausas ir ligotas šakas reikia nugenėti, o mumifikuotus vaisius ir vikšrų lizdus surinkti ir sunaikinti.

Žiemą galite purkšti 1% dinozolio tirpalu. Arba purškimas atliekamas pavasarį, kai pumpurai išsipučia, naudojant 2% Bordo mišinio tirpalą.