Aviečių ligos ir jų kontrolė

Aviečių ligos yra labai įvairios. Juos beveik iš karto galima atpažinti pagal ūglius, lapus, krūmo stiebą, taip pat pagal aviečių būklę.
Turinys:
- Antraknozė
- Violetinė dėmė
- Balta dėmė
- Opinis tepimas
- Rūdys
- Bakterinis šaknų vėžys
- Raganos šluota
- Aviečių mozaika
Antraknozė
Grybelinė liga antracnozė pasireiškia pavienėmis pilkšvai baltomis dėmėmis su purpuriniu apvadu ant aviečių stiebo. Lapai nuvysta, o paveiktose vietose audiniai išdžiūsta ir iškrenta.
Kova su liga sodinimui reikėtų pradėti naudoti tik sveikus aviečių krūmus, kad būtų išvengta ligos proceso. Tris kartus per sezoną purškite vario turinčiu tirpalu ir neleiskite sodinukams sustorėti. Jei antracnozė vis dar pažeidžia aviečių krūmus, būtina išpjauti visus sergančius ūglius, surinkti nukritusius lapus ir sudeginti.
Violetinė dėmė
Šią ligą platina grybelių sporos. Grybelis pažeidžia aviečių pumpurus, stiebus, lapus ir lapkočius. Iš pradžių paveiktoje zonoje yra šviesiai violetinė sritis su juodais taškais centre (dažnai ten, kur pritvirtinami lapai). Krūmo stiebas pamažu griūva, atsiranda įtrūkimų, avietės išdžiūsta, pažeista vieta įgauna raudonai rudą spalvą.
Sodinius būtina retinti. Sergantys aviečių krūmai išpjaunami.
Šių metų ūglių pradžioje, dvi savaites iki žydėjimo ir po derliaus nuėmimo purškiama vario turinčiais tirpalais: 1% Bordo mišinys (10 g 1 litrui vandens), Hom pagal lentelę ant pakuotės.
Balta dėmė
Dažna aviečių grybelinė liga. Pažeidžiami krūmų lapai ir stiebai. Rudos dėmės ant lapų atsiranda iki 3 mm. Laikui bėgant dėmės tampa baltos ir susidaro rudas apvadas. Sporuliacijos metu pastebimi juodi taškai. Ant stiebų centrinėje ūglių dalyje, prie pumpurų, taip pat atsiranda balkšvų dėmių su tokiais pat juodais taškeliais, žievė sutrūkinėja.
Kovos priemonės yra tokios pat kaip ir kitų grybelinių ligų atveju: želdinių retinimas, gydymas vario turinčiais tirpalais.
Opinis tepimas
Grybelinė liga. Ant pažeistų stiebų išilgai išauga neryškios rudos dėmės. Ant dėmių atsiranda juodi išgaubti dariniai, kurie purškia pilkas sporas. Audinys greitai skyla, o dėmės tampa laisvos ir įmirkusios. Liga vystosi esant didelei oro drėgmei.
Su vėžinėmis dėmėmis kovos priemonės taikomos tos pačios kaip ir nuo kitų grybelinių ligų: želdinių retinimas, purškimas vario turinčiais tirpalais.
Rūdys
Grybelinė liga, pasitaiko dažnai. Tai paveikia aviečių krūmų ūglius ir lapus. Pavasarį lapų viršūnėse pirmiausia atsiranda mažos geltonos grybo pagalvėlės. Vasarą apatinė lapų pusė padengiama iš pradžių oranžiniais, o paskui tamsiais grybų pagalvėlėmis. Tamsiose trinkelėse sporos žiemoja ant nukritusių lapų. Drėgnomis sąlygomis liga vystosi iki vėlyvo rudens.
Kovos priemonės taikomos kaip ir nuo visų grybelinių ligų: želdinių retinimas, gydymas vario turinčiais fungicidais. Silpnai paveiktus ūglius galima patrumpinti.
Bakterinis šaknų vėžys
Ši liga nustatoma ne iš karto. Iš pradžių avietės sulėtina augimą, o vėliau praranda skonį – uogos tampa nevalgios. Liga gali būti aptikta ir persodinant krūmus. Tokiu atveju ant šakniastiebių, ūglių pagrindo ar šaknų galima pamatyti iki 5 cm dydžio auglį.
Ligos priežastis gali būti dirvožemio šarminė reakcija arba ilgą laiką augančios avietės vienoje vietoje.
Tokias aviečių ligas labai sunku išgydyti. Krūmų sodinimo vietą rekomenduojama keisti po 3-5 metų, o užsikrėtus – dezinfekuoti šaknis. 10 litrų vandens paimkite 100 gramų. vario sulfato ir panardinkite šaknis ten 5-10 minučių.
Raganos šluota
Labai sudėtinga virusinė liga, kuri praktiškai nepagydoma. Virusai plinta per nesterilių instrumentų padarytas žaizdas, per čiulpiamų vabzdžių įkandimus, šaknų augimą.
Iš krūmo šaknų atsiranda daug ploni ūgliai, auga krūmas. Laikui bėgant ūgliai auga vis žemiau, vos pasiekia 15-20 cm aukštį. Lapai taip pat tampa pastebimai mažesni.
Sergantys krūmai palaipsniui nustoja duoti vaisių.
Būtina stebėti amarus nešiojančių skruzdžių kolonijas. Pažeistus krūmus būtina išrauti ir sudeginti.
Aviečių mozaika
Taip pat taikoma virusinėms ligoms. Virusai plinta per nesterilių instrumentų padarytas žaizdas, per čiulpiamų vabzdžių įkandimus, šaknų augimą.
Ties ūgliais lapai pasidaro margi su pakaitomis šviesiai ir tamsiai žaliais ploteliais. Lapai tampa asimetriški ir gumbuoti. Liga stipriai pasireiškia vasaros pradžioje, taip pat vegetacijos pabaigoje, vėlyvą rudenį.
Vaisiai pažeistuose krūmuose sumažėja, uogos tampa neskanios ir kietos.Jauni ūgliai išsigimsta – pasidaro smulkiais raukšlėtais lapeliais ir plonėja.
Būtina stebėti amarų ir kitų žindančių vabzdžių kolonijas. Pažeisti krūmai turi būti sudeginti.
Trumpai išnagrinėję kovos su dažniausiai pasitaikančiomis ligomis priemones, primename, kad siekiant išlaikyti aviečių sveikatą, nereikėtų pamiršti ir paprastų agrotechninė veikla: geriau pasirinkti atsparias aviečių veisles sodinti savo svetainėje, atidžiai stebėti ir iškirpti pažeistus ūglius, juos sudeginti, retinti krūmus, apsaugoti avietes nuo čiulpiančių vabzdžių, keisti sodinimo vietas sodinant naujas plantacijas.
Komentarai
Turėjau pakankamai problemų su šiomis avietėmis. Dabar atrodo, kad sirgau visomis straipsnyje išvardytomis ligomis. Dariau viską, ką galėjau: persodinau, patręšiau, apgydžiau kažkokiomis priemonėmis. Niekas nepadėjo. Galų gale. Avietes išvedžiau visiškai. Bet vis dėlto aš myliu šią uogą ir vis tiek noriu pabandyti ją veisti dar kartą.
Taip pat turėjau problemų su avietėmis, avietės nukentėjo nuo baltųjų dėmių. Visus augalus visiškai pašalinau, metus šioje vietoje nieko nesodinau, tik retkarčiais tręšiau žemę išmatomis. Po metų pasodinau naujus aviečių krūmus. Dabar praėjo dveji metai, problemų nekilo.
Taip pat turiu bėdų su avietėmis, nesvarbu, kur jas pasodinau, tręšiau ir gydžiau nuo ligų, jos neveikia, ir tiek. Tačiau ji to visiškai neatsisakė. Bandau auginti, galvoju, gal tai dirva?
Apskritai iš savo patirties jau mačiau, kad svarbiausia yra prevencija. Ir jei liga jau pasireiškė, tada geriau kuo greičiau pašalinti sergantį krūmą. Na, bent jau nėra problemų dėl sodinamosios medžiagos – mūsų pačių.