Bonsai: kaip jį prižiūrėti namuose?

Miniatiūrinių lapuočių ar spygliuočių medžių kopijų auginimo būdas išliko senovėje. Tradiciškai manoma, kad Kinija yra miniatiūrinių augalų formų kūrimo meno gimtinė. Bonsai pavadinimas ir jo priežiūra buvo minimas dar prieš mūsų erą.
Yra nuomonė, kad tradiciją auginti mini medžius žmonių namuose Kinijos budistų vienuoliai išplatino kaimyninėse Azijos šalyse.
Per kelis tūkstančius metų Kinijoje ir Japonijoje „auginimas ant padėklo“ tapo tikru menu. Pabandysime išsiaiškinti, kurie augalai tam labiausiai tinka, taip pat susipažinsime su šio meno rūšimis ir stiliais bei išsiaiškinsime, ar įmanoma savarankiškai susidoroti su bonsai medžio priežiūra namuose.
Turinys:
- Kokius augalus tinka auginti vazonuose?
- Žemė, šviesa, laistymas bonsams
- Lajų priežiūra, atsodinimas, šaknų genėjimas
Kokius augalus tinka auginti vazonuose?
Tiek spygliuočių, tiek lapuočių augalai, tiek laukinės gamtos, tiek patalpų floros atstovai.
Puode gerai jausis šie spygliuočiai:
- tujos
- pušis
- Eglė
- kadagio
Iš lapuočių:
- guoba
- beržas
- gluosnis
- kiaulių
- kriaušė
- gudobelės
- klevas
- Iš vidaus
- ficus benjamina
- pav
- kambarinis granatas
Renkantis sodinuką, reikėtų atkreipti dėmesį į šakų gausą lajoje, lapų dydį ir būsimus žiedus.Bonsai auginimo mene yra tradicinių ir ypatingų stilių.
Tradiciniai stiliai apima:
- formaliai ir neoficialiai tiesiogiai
- linkęs
- dvigubai
- kaskados ir pusiau kaskados
- šaknis ant akmens ir auga ant akmens
- grupė
- literatūrinis
Ypatingiems:
- bendros šaknys
- miško forma
- medis ant tikėjimo
- miniatiūrinis peizažas
Bonsai taip pat skirstomi pagal dydį:
- mažas, nuo 2,5 cm iki 18 cm
- mažas nuo 19 cm
- vidutinis nuo 26 cm
- didelis nuo 41
- didžiulis nuo 100 cm
Augalams auginti riboto dydžio konteineriuose visų pirma reikia pasirinkti tam tikrą dirvą, gerą apšvietimą ir laikytis laistymo režimo.
Žemė, šviesa, laistymas bonsams
Net ir įsigyjant paruoštą ir suformuotą augalą, jam augant iškils persodinimo klausimas ir reikės specialios dirvos. Bonsui auginti imamas specialus mišinys – akadama, susidedantis iš sukepinto molio granulių. Akadamo tipai skiriasi granulių skersmeniu.
Rūgštus mėgstantiems bonsams, tokiems kaip azalija, tinka kanumo žemė, o spygliuočių bonsams – kirio.
Gali pasodinti bonsą į paruoštą dirvą arba galite paruošti akadamos, smėlio ir velėnos mišinį. Prieš maišant visas dalis reikia dezinfekuoti.
Galima apsieiti ir be akadamos granulių ir patiems pasiruošti pievų dirvą. Šiltuoju metų laiku atsargiai nuimkite velėną ir iš po jos parinkite dirvą, nesigilindami nei 15 - 20 cm. Tokią žemę reikia išsijoti, atlaisvinti nuo akmenukų, šakų, šaknų ir iškaitinti orkaitėje.
Sodinant ar persodinant bonsą į naują vazoną taip pat reikia nuplikyti verdančiu vandeniu, padaryti drenažo angas, užpilti drenažą, tiks smulkus žvyras, indo apačioje. Tik po to pasodinkite augalą ir užpildykite vazoną žemėmis.
Norint užtikrinti gerą augimą, bonsai vazonas turi būti pastatytas pakankamai gerai apšviestoje vietoje, kur bent penkias-šešias valandas per dieną nuolat šviečia saulė. Tamsiose patalpose bonsui reikės dirbtinio apšvietimo. Lapuočiai, numetę lapus šaltajam periodui, iki pavasario gali būti dedami į mažiau apšviestą vietą.
Iš karto po transplantacijos bonsai negalima dėti į tiesioginę saulę 10–12 dienų.
Spygliuočių bonsas ryškioje saulėje gali pageltonuoti, o esant kuklesniam apšvietimui įgauti melsvai pilką spalvą. Vasarą konteinerius su medžiais galima pastatyti lauke.
Atsižvelgiant į tai, kad bonsai paprastai auga plačiuose plokščiuose vazonuose, stiprioje saulės šviesoje dirva greitai išdžiūsta ir augalą reikia reguliariai laistyti ir purkšti.
Siekiant užkirsti kelią stipriam išdžiūvus iš dirvožemio ir šaknų sistemos žūtis ar vandens sąstingis paviršiuje, patogiausia sudrėkinti dirvą įdedant vazoną į vandens pripildytą indą. Vanduo turi visiškai sudrėkinti visus dirvožemio sluoksnius, neatsižvelgiant į tai, koks drėkinimo būdas naudojamas.
Laistymo grafikas priklauso nuo sezono. Žiemą patalpose, kuriose yra vidutinė drėgmė, reikia laistyti kartą per savaitę. Sausomis vasaros dienomis laistyti būtina kasdien, o kai kuriais atvejais – ryte ir vakare. Neleiskite vandeniui patekti ant lapijos karštoje saulėje. Lapuočius laistyti reikia dažniau nei spygliuočius.
Jei atsitiktų taip, kad augalas išdžiūvo, lapai nusviro, jį reikia išimti iš apšviestos vietos, gerai palaistyti ir pabarstyti. Bonsai reaguoja į reguliarų laistymą minkštu šiltu vandeniu.
Verta pasakyti, kad kartu su laistymu bonsai taip pat reguliariai tręšiami trąšomis. Optimaliausia naudoti jau paruoštus organinius ir mineralinius mišinius. Augalus galima tręšti tik atskirai, organinėmis ir mineralinėmis trąšomis negalima tręšti tą pačią dieną. Šėrimo dažnumas yra kartą per septynias dienas vasarą, kartą per trisdešimt dienų žiemą. Lapuočius reikia šerti dažniau nei spygliuočius.
Jei laikomasi apšvietimo, laistymo ir tręšimo režimų, augalas auga gana intensyviai ir jį reikia tinkamai persodinti. Tuo pačiu metu turėsite rūpintis šaknimis ir vainiku.
Lajų priežiūra, atsodinimas, šaknų genėjimas
Miniatiūrinių medžių vainiko reikia reguliarus genėjimas suteikti ir išlaikyti tam tikrą formą ir proporcijas, pagal pasirinktą stilių.
Pagrindinis vainiko genėjimo būdas – nuimti viršutinį pumpurą ir paskatinti šoninių ūglių augimą. Tai taikoma tiek centrinei kamienai, tiek šoninėms šakoms. Nuėmus viršutinį pumpurą ant pagrindinio kamieno, augalą formuoja šoninis ūglis. Pumpurą nuo jauno augalo galite pašalinti tiesiog nuimdami jį pirštais. Lapuočių augaluose šakas galima karpyti žirklėmis, o spygliuočių – pirštais.
Genėjimo procedūra turėtų būti atliekama tik žiemą, kai augalai yra ramybės būsenoje. Taip pat visiškai išpjaunamos bjaurios ir nereikalingos šakos, kurios sutrikdo bonso siluetą. Nerekomenduojama karpyti vainiko dažniau nei po dviejų mėnesių, o augalą geriau persodinti praėjus mėnesiui po genėjimo.
Augalas yra svarbus persodinti į didesnį indą kai šaknys visiškai užpildo seną vazoną. Be to, šaknų dydis turi atitikti vainiko dydį, o jei jis buvo nupjautas 1/3, tada šaknis reikia pjauti maždaug taip pat.Genint šaknis, aplink pagrindinę šaknį esantis molinis rutulys nesunaikinamas, apkarpomos laisvos šaknų dalys, kiekviena sutrumpinama trečdaliu ilgio ar šiek tiek daugiau.
Pagrindinė šaknis turi atitikti pagrindinio kamieno ilgį, ją genint galima greitai išaugti storos paviršinės šaknys. Tačiau toks genėjimas rekomenduojamas stipriems, sveikiems augalams.
Auginant bonsus, nereikėtų skubėti ir per vieną dieną perprasti visas šio meno subtilybes, nesiekti per didelio pretenzingumo, viską daryti apgalvotai ir lėtai, tam tikru metų laiku, o esant reikalui pasikonsultuoti su specialistu ir saugoti jūsų patalpų medis gyvas ir sveikas.
Mokomasis vaizdo įrašas apie miniatiūrinius bonsai augalus:
Įdomi informacija apie daržovių sodą
Komentarai
Jau kelis mėnesius esu laiminga. Laisčiau saikingai, kartais pakarpau šakas. Aš nelaikau jo tiesioginiuose saulės spinduliuose. Atrodo, kad jam viskas patinka.